Raudonas
dobile,
Tavo lapus
skaičiuoju
Ir ieškau
penkialapio, -
Kaip savo
ateities,
O kas
tavęs nesėjo,
Kas dieną
tave mindo,
Tas
neprisimena net savo praeities...
Raudoni
tavo ir žiedeliai, -
Kaip sesių
skruostai,
Kaip
bernužėlio atlape gėlė,
Kaip
motinos skaros kampe
Jos
išausti rašteliai,
Kaip tėvo
dalgis
Išpustytas
žvilga -
Ryte šalta rasa,
O vakare nusvyra
Saulės
spindulys per grėblį
Ir slenka
į tamsas nakties...
Nors ima
miegas,
Renku
lapus ir žiedus,
Dedu juos
prie širdies...
Gal tau
reikės?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą