Po Maironio pamokslų

Gražiausios mūsų upės

Įvairiais vardais,-

Tarsi paglosto bangeles Šešupės

Senolis Nemunas,

Merkys per slėnius

Graužiasi tolyn giliai...

Mano Šventoji

Geria vandenėlį,

Sveikinasi su Nerimi,

Tada Dubysos

Skaisčios ašarėlės

Nuplaukia vilnimis

Į Kuršių Neriją,

Iš kurios Baltiją matys...

Koks sraunus potvynis pavasarį

Tas nuostabus sruvenimas -

Tai kraujas teka gyslomis,

Jisai ir mums neleidžia

Užmigt ramiai prie aukuro, -

Vis dirbame ir krauname

Į jį savo mintis...

Galbūt vaikaičiai paskaitys?