Tokia graži šalis,
Kur jūra, lyg ąsotis,
Mėlyna, pilna gėrybių;
Kokia graži kalba,
Kada dainuoja ten seni,
Gražus jaunimas...
Kokia siaubinga netektis,
Kai svetimųjų atnešta
tvarka:
Baisiausias badas -
Išmarinti kaimai,
Tūkstančiai po
antkapiais,
Kur kryžiai rymo...
Kokia jauki aušra,
Kai žmonės po tiek metų
Sprendžia sau likimą.
Pakėliau ir prie lūpų
Gražų žodį,
Tarsi kryžių...
Būk tik savo šalies
dukra,
Būk geras jai, sūnau
Gimtosios Ukrainos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą