Pratęstas gyvenimas

(Padėka sutiktiems)

Man visko jau užtenka,

Nes turtų neturėjau,

Niekada ir neturėsiu,

Tik visada mylėsiu

Savo artimus:

Vaikus, vaikaičius, -

Kaip amžinybės šviesą.

Daug sutikau žmonių,

Kuriems dėkodama

Į amžinybę eisiu...

Nutirpsta baltas sniegas

Ir juoda žemė lieka,

Ant jos gerų delnų

Nugula žalios pievos

Ir auga dėkingumo medis,

Kur veriasi gyvenimo versmė

Ir liejasi, vis liejasi...