Laiko nebėra

Senatvė – ne liga,

Tik metų ilgas skaičius, –

Nubąla smilkiniai

Ir dantų trūksta,

Keliai linksta...

Tada meldžiu gyvenimo,

Kad paskutinis žiedas išsiskleistų,

O jis į dugną

Kaip akmuo jau grimzta.

Alsuoju jaunatve,

Bandau šypsotis saulei,

Bet ji aukštai aukštai,

Ten, danguje, –

Ne mano tas pasaulis...

Viskas, kas buvo,

To seniai nėra,

Mes dažnai šokame nuo kalno,

Kad atsivertų gelmės,

O laiko nebėra;

Pašok su manimi šiandieną

Paskutinį tango...