Proskyna

Iškirstas miškas

Atsodinamas pušelėmis,

Jeigu dirva šlapia, -

Eglių eile;

Prie proskynų išauga ir berželiai,

Kuriuos pasėja vėjas,

O po jais avietė sirpsta -

Tokia skani, rausva...

Krenta rasa ant žemės -

Jinai tyra, šventa,

Nes liko nuo drėgmės,

Kurią mylėjo žemė...

Oi, ji tokia sava!

Išskyniau, surinkau,

Bet liko proskyna

Ir širdyje...