Nerimo naktis

Prie mūsų saulės

Slenka, slenka debesys,

O mes - tokie maži

Ir laikas lyg šešėlis

Pakyla ir nugrimzta,

Kai atslenka naktis...

Dar kartą atsigręžiu

Į saulę debesy,

Tenai ir mėnuo

Žvalgosi

Ir žvaigždės taip arti...

Nė vienas nepaklausia,

Kas dedasi širdy,

Kada tamsa užvaldo

Dangaus akis.

Paglosčiau saulės plaukus,

Nušvito ir viltis,

Kad vis dėlto sulauksiu

Šviesos, kaip pilnaties,

Be debesų pilkų,

Tiktai giedros nakties.

Jei reikia, atsiklaupsiu,

Kalbėsiu maldą ateities...

Oi, kad jisai nuslinktų

Šį rytmetį

Ir nuo širdies...

Rašysiu savo nerimą,

Skaitysiu knygą -

Šventą raštą,

Gal padės?