2014 m. vasario 20 d., ketvirtadienis

Nerimo naktis



Prie mūsų saulės
Slenka, slenka debesys,
O mes - tokie maži
Ir laikas lyg šešėlis
Pakyla ir nugrimzta,
Kai atslenka naktis...
Dar kartą atsigręžiu
Į saulę debesy,
Tenai ir mėnuo
Žvalgosi
Ir žvaigždės taip arti...
Nė vienas nepaklausia,
Kas dedasi širdy,
Kada tamsa užvaldo
Dangaus akis.
Paglosčiau saulės plaukus,
Nušvito ir viltis,
Kad vis dėlto sulauksiu
Šviesos, kaip pilnaties,
Be debesų pilkų,
Tiktai giedros nakties.
Jei reikia, atsiklaupsiu,
Kalbėsiu maldą ateities...
Oi, kad jisai nuslinktų
Šį rytmetį
Ir nuo širdies...
Rašysiu savo nerimą,
Skaitysiu knygą -
Šventą raštą,
Gal padės?




Komentarų nėra: