Kalba

Kai kalba lūpos,

Dažnai akys tyli, -

Vidurnaktis, tamsa,

Tada ir nesigilinu,

Kur ta tikra šviesa...

Kai kalba rankos,

Tada jaučiu tave, -

Jos būna švelnios

Ir su akių derme...

Kai kalba širdys,

Pasineriu sapne

Ir niekas nebemato,

Kokia skambi

Vos paliesta styga...

Kai kalba siela,

Pasilieku viena.