Vieversys

Būk man knyga,

Kurios lape – pavasaris,

Langas rasotas,

Paraštėje – giesmė,

Iš dirvos grumsto,

Dar neužakėto...

Būk man gėle:

Snieguolės baltu žiedu

Ir žibute melsva,

Nuo kurios rasos lašas

Rieda, rieda...

Būk man toks artimas,

Kaip tyluma,

Kurios klausausi

Į baltą beržą atsirėmusi,

O nuo šakos teka sula

Iš motinos juodos,

Kuri apgaubė galvą

Jau žalia skara,

Pakėlė rugio želmenį,

Kaip vieversį...

Būk mano vieversiu.