Brangūs žodžiai

Daug žodžių yra sakoma

Prie vaišių stalo,

Kitus patiesiame kaip taką -

Tarp dangaus ir žemės,

Nuo praeities iki dabarties...

Brangiausias buvo žodis

MAMA,

Kada šaukiausi alkana krūties...

Ėjau gyvenimo keliu gruoblėtu

Ir alkis bėgo iš paskos;

Mylėjau vis gėles,

Bet įsidūriau į erškėtį

Ir „brangus“ žodį pamiršau...

Perku už pinigus gėles -

Jos iš labai toli,

Tokios gražuolės,

Bet visgi dovanoju

Jas brangiems žmonėms,

O gėda svilina akis,

Kad mūsų žemėje

Nežydi žiemą gėlės...

Atleiskite, brangieji,

Kad rūtą pamiršau.