Aš šiandien niekur
neisiu;
Tu irgi palauk
pavasario,
Kol ant šakos
Nutūps varnėnas,
Jis apsitaisęs bus
naujai,
Dabar netgi matau,
Kaip blizga plunksnos
–
O pamušalas juodas,
Sidabro – tik menki
taškai...
O, kaip jis skardžiai
gieda!
Neužsikimškime ausų,
–
Visi mes vieno lizdo,
Tik vis dar tupime
Ant atskirų šakų...
Žinau, klausaisi,
Ką inkile cypsi
mažieji,
Palauksime abu, užaugs
Ir skrisime kartu.
Aukščiau,
Negu jau buvome,
Toliau – nei kada
būsime,
Tik nepamesk juodos
sermėgos,
Sidabro pinigėlis
Vis tiek ant plunksnų
bus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą