Prabėgo valanda, -
Kaip vėjo gūsis, -
Siela atsivėrė
Ir nunešė melodiją,
Į dangų pakylėjo.
Nėra čia žodžių,
Bet ją supratau
Ir plojau atsistojusi,
O kažkas nešė,
Ausyse skambėjo...
Koks gaivališkas jausmas,
Dievo dovana,
Kada sujungia žmones
Su saule ir tamsa,
Neperskiria net vėjas...
Dėkoju, kad turiu
Šią dovaną,
Kūrėjui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą