Pavasaris –
kova
Tarp šalto vėjo
Ir saulutės šypsnio,
O aš –
viduryje,
Dar stoviu švytinti;
Nepastebiu nakties,
Seniai nebeskaitau,
Kas tik dėl miego
parašyta,
Po pagalve laikau
Mėnulio pilnatį …
Pakloju patalą,
Jį apkaišau žibutėmis,
Čiobrelių galvas
nuraškau
Ir supilu į virdulį...
Pakyla kvapas
Iki pačių debesų, –
Gyvenimo taurė apypilnė,
–
Tada ir dalinu
Saulutei, vėjui,
Tau rašau į knygą...
„Pavasario balsai“
Kitaip jau žydi.
Aš –
būras,
Anot K. Donelaičio,
Pagal Krėvę –
Su kromeliu žydas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą