2014 m. vasario 4 d., antradienis

Pro langą - į pasaulį...

Sugrįžimai (Skiriu Vidmantui Kiaušui - Elmiškiui)

Negrįžta upės,
Bet pasilieka slenksčiai,
Dažnai kažkas
Upelių tiesina vagas,
O jie išgraužia net šaknis,
Kai peršoka ir lekia,-
Dabar akyse ratai
Jau pačiame dugne...
Tenai mano akmuo gyvena, -
Žolė tokia gležna,
Ji apsiveja kaklą
Ir nepaleidžia dieną naktį, -
Kaip mylimo ranka...
Ne Nemunas ten teka -
Tik gimto kaimo pažiba:
Vanduo skaidrus ir šventas -
Tai mūsų tėvų ašara...
Į Strėlupį suteka versmės
Ir Elmė pasuka
Tolyn, tolyn,
Į aprasojusias lankas;
Atsiveria prisiminimų erčios,
Kur tiktai pasaka gyva, -
Langų nei durų nebėra...



Komentarų nėra: