Saulės vaikas

Pernakt mėnulis debesėlius ganė,
Ryto saulutė juos slapčia
Iš mėlyno dangaus išvarė,
Kad būtų daug kojelėms vietos
Ir spindulėlis bėgtų, bėgtų...
Mažytis buvo, bet negriuvo -
Parausvino klevams kepurę
Ir ant lazdyno kiek prisėdo;
Riešutai biro, biro ir išbiro,
Voveraitė juos surinko,
Per visą žiemą krimto.
Ir šūkčiojo pelėdai:“Kailiukas
Mano šiltas, aš soti ,
Priimsiu ir tave į savo drevę!“
Saulutė tik pavasarį sugrįžo
Ir debesėlis šviesti pasiryžo.
Tokios draugystės niekas dar nematė -
Kurmis neėdė slieko mažo,
Maitinosi tik grūdu, šaknele
Ir dieną sveikino nakčia.
Aš pagavau tą spinduliuką,
Pasidariau iš jo švilpuką
Ir grojau, kol visa giria
Vėl subangavo lapų pasaka žalia.