Močiutės svajonė

Kaip švelnus rudens gelsvumas
Ir tiesus to namo dūmas.

Kyla į beribį aukštį,
Kurį siekia minčių paukščiai.

Skrenda sakalas, lekioja -
Tuščios pievos jį vilioja.

Pasigaus pelytę mažą
Ir nereiks mamos pyrago.

Tuo tikrai sotus nebūsi,
Jei rugelių neiškulsi.

Neiškepsi kvapnios duonos
Ir nebus žandai raudoni.

Dyktas vyras maišą kelia,
Šypsosi maiše duonelė.

Nešasi į klėtį, žiūri
Į pelyčių visą būrį.

Sakalėlis neišgaudė,
Maišą pelės greit pragraužė.

Grūdas byra į aruodą,
Per malūno girnas skuodžia...

Kad pelytės nepagautų,
Mindaugėlis riekę gautų.