Kada gėlė užauga,
Žiedelis išsiskleidžia pamaži,
Iš labai mažo grūdo dygsta
Ir tada ji išsiskleidžia -
Sušunkame:“Oi, kokia graži!“
O ko nematome-augimo,
Kokia ta žemė,
Ir koks kietas grumstas
Po maža mažyte šaknimi,
Ir tik tada ji įsikimba,
Kai nėra akmenėlių pakely...
Kiekvienas žodis-akmenėlis,
Kiekvienas piktas žvilgsnis -
Grumstas, trupantis galugerkly...
O kiek žiedelių linksta,
Dar galvelių nepakėlę,-
Dirva nepatręšta-skurdi.
Dažnai nematome net iš arti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą