Žmogus nuo seno
Rymo marmuro skulptūrose
Ir ilsisi muziejuose;
Save jau lipdė, tapė
Urvuose žmogus.
Auksiniai buvo inkai,
O jų skuptūrėles
Jau pasisavino kiti,
Galvojo:menas nepražus...
Yra ir žmonės,
Kurie ir auksines aukas išlieja
Ir džiaugiasi:turtingi bus,
Bet negalvoja,
Kad į jas ir skausmas įsiliejęs ,-
Sugrįš su kito ašara
Pas juos...
Mažytė mano skulptūrėlė
Ant delno telpa.
Gyvenimas-tai auksas.
Dovanoju Jums.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą