Pavasarį pražysta
Baltosios snieguolės.
Žiedelis vis palinkęs -
Bijosi savęs,
Bet tokios baltos baltos mintys
Aplanko mus ne visada...
Pakėliau nuostabią galvelę,
Ji pažiūrėjo į mane;
Pasijutau maža maža -
Jai iki kelių...
Reikėtų atsiklaupti,
Bet, deja,
Neprašė to manęs...
Nei vieno žodžio
Ir nei jokio kvapo -
Gyvybės paslaptis
Juk visada slapta...
Tiktai raudona rožė
Šypsosi darželyje -
Pribėgau, uostau
Ir skinu tik ją.
O sako:nedora....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą