Prirink man žemuogių saujelę, –
Turim šiandieną gražaus laiko, –
Tu šienauji pievą,
Atokvėpiu papustai dalgę,
Pasilenki prie ežerėlio nusiprausti…
Nuskink man vieną žemuogę –
Perpus pasidalinsime,
Mes – dvi gyvenime,
Kaip sulipdytos skiltys,
Neatplėš nė laikas…
Susuk į varnalėšos lapą,
Jeigu netils ant smilgos,
Kvepės mūsų sielų troba,
Lyg baltą Dievo avinėlį
Į pievas išgintume...
Boružėlės klauskime,
Ar lis šiandieną,
Ar išsipildys viltys?
Kai paskutinę uogą
Ramiai imsime,
Bus raudonesnė ir labiau prisirpusi.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą