Skynimai

Įsidėmėjau nuo mažens

Plikai iškirstą alksnyną, –

Ten subujodavo avietės,

Žemuogės raudonos,

Pažeme vijokliai pynėsi,

Maži berželiai stoviniuoja,

Svyruoti pasiryžę, –

Nesupratau, ar tai – gerai,

Ar tai – blogai…

Reikėjo malkų,

O kelmai trūnija,

Jų šaknys – gan giliai,

Kiekvieno neišrausi –

Lieka atminimui,

Kitiems laikams,

Kolei maži užaugs, –

Ilgai nesupratau, ar tai – gerai,

Ar tai – blogai…

Mačiau netgi užaugusi

Plikai iškirstus pušynus,

Dar aukštesni likę kelmai,

Šakas sudegino vidury skynimo,

Auga avietės,

Žemuogių pulkai...

Skyniau kibirais – nešiau vaikams,

Ir iki šiolei nežinau,

Ar baubė briedžiai

Tolėliau, pušyne,

Ar verkė apleisti kelmai…

Jaunas berželi, greitai kylantis,

Gal tu žinai?