Niekada tu nežinai,
Koks man bus rytojus,
Paskutinė valanda,
Kokia valtele abu nuplauksime
Į Hado karalystę,
Kokie gąsdins iš visų šalių
Vaiduokliai, šmėklos,
O siūbuosis lieptas,
Vis bijosime nepaslysti
Ir į prarają nukristi…
Veda ir šiandieną
Vergilijus naujus įsimylėjėlius,
Skaitome ir grožimės
Atkurta istorija Homero,
Plaukiame keliu gudriojo Odisėjo
Neužsikimšdami ausų vašku –
Pasiklausyt sirenų...
Aklas aklą vedą
Ir karalių Lyrą,
Išdavystė – senas menas, –
Baimėje vis esame paskendę
Ir nustėrę…
Nepakeisime ir prigimties,
Pasakojimai – tokie seni, –
Jie mus seka
Per audras ir pučiant
Nepalankiam vėjui,
Ilgame liepte siūbuoja,
Pasilieka burių neiškėlę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą