Prabėga metai, –
Vis kas nors –
Pro šalį…
Išblunka nuotraukos,
Bevartant trinasi albumai,
Lapai susiglamžo,
Pilkėja pakraščiai,
Akių vyzdžiai susitraukia,
Bet vis džiaugiesi,
Kad ir tiek matai…
Vaikams jų nereikės, –
Nebepažįsta, kitos kartos,
Savų ir jau spalvotų,
Daug turės,
Juda net rankos,
Akys vartosi,
O man – pilka
Vis prie širdies.
Nekaltinu vaikaičių,
Kad senų paveikslų nebevarto,
Nauji – iš atminties,
Tokių ir aš turiu
Ir jiems reikės…
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą