Pasėtas grūdas
Ne kiekvienas dygsta,
Išleistos šaknys žūsta,
Jei nėra drėgmės,
Palaistome vien ašara,
Kada želmuo nuvysta,
Per stiebą kerta
Šlapdriba ir su kruša,
Nulaužiamas perpus…
Mačiau ne vieną vasarą,
Kai javai žydi,
Pakanda juos šalna
Ir vasaros vidury,–
Tuščia bus varpa
Ir nė vienas grūdas
Žemės nepalies...
Apeina žemdirbys
Per Sekmines laukus,
Javai jau paūgėję,
Šventa diena – jo atminty,
Iš kelių varpų nupina kryželį,
Užkiša namuose už paveikslo;
Su tokia aiškia svajone –
Derės…
Pakėliau duonos riekę,
Subėgo visas laukas pažiūrėti,
Koks saldus sklinda kvapas,
Kaip dabar sotus
Grūdo trupinys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą