Užutėkiuose ir pakrantėse
Lelijos baltos
Tik mums žydi, –
Ramesnis vėjas čia
Ir bangelių – mažuma,
Neįsiūbuoja ir galvelių,
Nerauna jų šaknų
Ir įsitvirtina giliau
Dumblėtame žvirgžde…
Pražysta ir darželiuose
Karališkos lelijos,
Jas neša prie altorių, –
Jaunos, senos, –
Marijai pagarba...
O man, kaimo mergaitei,
Užaugusiai prie ežerų,
Vandens lelijos –
Sielos atgaiva…
Užutėkyje merkiu kojas,
Šluostau vingiorykšte balta,
Nuplaunu ašarą drauge,
Patrinu rankas mėta,
Kai skauda širdyje...
Kaip – gera,
Kai su tavimi vasaroju,
Būk man šalia,
Kol vasara žalia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą