Žemuogės

Didžiulis ežeras liūliuoja

Ir toks gilus,

Kaip sielos labirintai saulėje,

Lelijos – prie pat kranto,

Valtelių – daug lengvų,

O mums abiem – tik baltą, –

Prie mūsų amžiaus

Šiandien traukia…

Tu nebijok daugiau,

Ramiai uždėk man ranką

Ant nuogų pečių,

Per juosmenį laikyk tvirčiau, –

Tegu valtelė skenda

Per lygų ežero paviršių

Į mūsų bendrą laimę…

Raudonos žemuogės

Marguoja salose,

Jos mūsų laukia, –

Nuskins vieni jas paukščiai,

Suradę aukštose,

Nenušienautose dar žolėse,

Mūsų nesulaukę –

Plaukime…

Žiūrime vienas į kitą,

Raudonai lūpos nusidažė, –

Suvalgėme ne vieną saują

Per mūsų ilgą amžių…