Žemėje
– daug sodų,
Įvairiausių
vaisių,
Ne
visi prinoksta
Tuo
pačiu laiku…
Vieni
būna saldūs,
Bet
nukrenta greitai,
O
žieminiai – rūgštūs,
Paslepi
į šiaudus –
Rūgštele
gaivintis
Lig
pavasario…
Rojaus
obuoliukais
Šiandieną
pabūkime,
Ant
vienos šakelės –
Šitiek
obuolių, –
Dažnas
žiedas mezga,
Visą
žiemą laikosi –
Lig
pat pavasario
Nuostabių
aušrų...
Nors
šakelės – plonos,
Žiedlapiuose
– meilė,
Taip
ir šildo žodis,
Kaip
ir mus abu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą