Pirmoji meilė – kaip motulės pienas,
Jis – nepakeičiamas,
Ant lūpų laikosi
Ligi amžiaus pabaigos,
Prisimeni akis nuleistas,
Pirmą dovanotą pievos žiedą,
Versmėje – atodūsius,
Neišsemiamus,
Lyg mėlynas dangus…
Neišeik į nežinomybę
Nepasakęs paskutinio žodžio:
„Kažkada, jaunystėje, mylėjau,
O dabar – sudie’’…
Tikėkime, kad ir danguje
Yra viena salelė,
Paskirta – tik mums,
Dar mylintiems ir artimiems,
Tada bus gera gera –
Išeiti ir vėl susitikti
Po Rojaus obelimi,
O prisidengus tiktai vienu,
Žaliu figos lapeliu,
Nebebus jau gėda...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą