2020 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Po Rojaus obelimi


Pirmoji meilė – kaip motulės pienas,

Jis – nepakeičiamas,

Ant lūpų laikosi

Ligi amžiaus pabaigos,

Prisimeni akis nuleistas,

Pirmą dovanotą pievos žiedą,

Versmėje – atodūsius,

Neišsemiamus,

Lyg mėlynas dangus…

Neišeik į nežinomybę

Nepasakęs paskutinio žodžio:

„Kažkada, jaunystėje, mylėjau,

O dabar – sudie’’…

Tikėkime, kad ir danguje

Yra viena salelė,

Paskirta – tik mums,

Dar mylintiems ir artimiems,

Tada bus gera gera –

Išeiti ir vėl susitikti

Po Rojaus obelimi,

O prisidengus tiktai vienu,

Žaliu figos lapeliu,

Nebebus jau gėda...



Komentarų nėra: