„Jūra’’

Pradžių pradžia – versmė,

Ir nežinia, iš kur ji sūkuriuoja,

Paskui pavirsta upeliu,

Per ežerus teka į marias,

Tolyn į jūrą teliūškuoja…

Senatvėje į vandenyną pažiūrėjau,

Banga per širdį skrodė,

Paliko gomury srovė,

Tebeteka lig šiolei…

Iš vieno lašo – du sielos lašai,

Iš tyro – sūrūs,

Pradžių pradžia – gyvybės pamatai,

Ir šie juk kažkada

Sugūra,

Kaip Čiurlionio „Jūra’’.