Palydėk mane per baltą kopų smėlį,
Melsva bangele nuprausk,
Koks vaiskus dangus, –
Nuo atplaukiančio debesėlio
Vienišas šešėlis
Mus apgaubs…
Palytėk man plaukus,
Kaip dažniausiai glosto vėjas,
Kelk baltas bures,
Į ramybės uostą plauk,
Padainuosiu giesmę nebyliosios undinėlės,
Atpažinsi iš žuvėdros balso,
Aš – niekas daugiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą