Vasaros viduryje
Naujai sučiulba paukščiai, –
Nereikia sukt lizdų,
Vaikai paaugę,
Patys maisto randa,
Tėvai nebetveria džiaugsmu...
Dar neišskrido gervės,
Danguje nėra ir trikampiais
Skrendančių žąsų,
O mūsų gulbės – nebylės,
Kaip joms sunku…
Papasakočiau savo pasakas,
Klausytųsi ir bangos ežerų,
Kaip gintaro pilis nuskendo,
Mergaitė virto nebyle,
Jaunikis nepažino iš kasų
Ir kitą vedė,
Susilaukė ir vaikų…
Vieni poruojasi triukšmingai,
Kiti – tik vienu du, –
Todėl ir nepažįstu
Visų paukščių balsų…
Gegute būsiu,
Tau – daug daug
Linksmų kūku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą