Svajonių šokis

Svajoja kiekviena močiutė

Šokti per vaikaičių vestuves,

Šukuoja plaukus,

Pasidažo ir lūpas…

O jie taip greitai auga,

Močiutei sukasi galva,

Lipant prieš kalną – sunksta kojos,

Sizifo akmeniu pavirsta

Kiekvieni metai,

Kiekviena diena…

Tveriesi už lazdos,

O tenai – kelmas,

Ne diedukas,

Apsamanojusia kepure,

Jis šypsosi ir iš savęs,

Ir iš manęs:

Sušoktas mūsų paskutinis šokis,

Bet vis dėlto

Akmuo ištirpo širdyje…