Pakvipo
balta rožė
Po
atvertu langu,
Vasara, – supratau
Iš
saldaus kvapo,
Saulė
pro lapus
Ryte
prasiskverbė,
Nudažė
rasą geltonai,
Mano
plaukus nubalino….
Ne
rožė – aš balta,
Per
ilgą amžių
Dygūs
tik spygliai užaugo,
Ant
rankų augo ir vaikai,
Mylimi
žmonės
Išėjo
į dangų…
Kaip
laikina, –
Užversiu
langą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą