Laimės grūdas

Išbūrė laimę rudenėjant vėjas,

Laumės suvystė skarose,

Paguldė po guba mama,

Rugių saują į saulę keldama,

Išbūrė laimę ir skausme…

Išbūrė laimę tarp žvaigždžių

Ir žavios miško fėjos,

Paguldė prie ugniakuro mama,

Gelsvų rugių sėti išėjo,

Skaičiavo paskutinius grūdus

Rugpjūčio mėnesienoje

Iš laukų grįždama...

Laimę išbūrė tėvas

Ir sušukavo garbanas,

Į laumių panašias...

Paskutinis grūdas – aš,

Močiutė ir mama.