Masina tolimi kraštai,
Melodijos dar negirdėtos, –
Paukščių balsai – kitokie…
Daug daug takelių,
O jėgų vis darosi mažiau,
Ir vienas kelias – ilgas,
Kas dieną – vis ilgesnis,
Reikėtų užsibraukti liniją,
Už kurios daugiau
Nebeieškočiau…
Nusilpsta rankos,
Kojos vis dažniau,
Akių šviesa – ribota,
Romantikos – mažiau, –
Palieka meilė,
Iš dangaus padovanota,
Apkabini ir žiūri akimis…
Nejaugi ašarotos?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą