Vaikystė
ir senatvė
Susitinka
gan retai,
Sveikinasi
vaikas bėgdamas,
O
senas stuksi lazdele,
Į
atminimo akmenį
Virš
biraus smėlio…
Jaunystės
kelias, –
Kaip
saulės ir mėnulio, –
Labinasi
kartą
Paryčiais
per mėnesį,
Keliauja
pavieniui
Per
blyškų dangų,
O
žemė stebisi:
–
Kokie jie vieniši,
Iš
čia matau ir Paukščių Taką,
Pasvirusius
ir Šienpjovius
Naktį
kiekvieną,
Vis
laukiu nekantraudama,
Kada
žvaigždėtame danguje
Už
rankos imtų
Jaunas
mėnuo…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą