Žvelgiu tau į akis...

Poetei Aušrai

Eini trapiu keliu

Vis pažiūrėdama į žemę,

O ji – visokia:

Kartais apsnigta,

Pavasarį su vainiku,

Kaip nekalta mergelė...

Rašai tu širdies virpesius,

Tikėdama į dangų,

O jis – visoks,

Rytais ir vakarais nuraudęs,

Kaip jaunas bernelis...

Bijūnas prisegtas

Prie juodo atlapo nakties,

Balta ranka dienos

Brauki sau plaukus

Nuo kaktos,

Pieši prie kryžiaus

Amžiaus diademą…

Žemė – laikina,

Potvyniai ir Nojaus laivas,

Saulė – laikina,

Tik jos ilgesnis amžius...

Kažkur yra visatoje

Kita juoda ertmė,

Už jos – kitas pasaulis,

Pragaras ar Rojus,

Niekas neišsprendė…

Tavo mintis – labai laki,

Žiūrėdama į dangų

Atrasi savo sieloje ramybę,

Po kojomis – palaimą,

Vaikų laimę.