Striksi kiškis takeliu,
Per miškelį – skynimu,
Susitiko peliukus,
Panašius – pilkus, švelnius.
Ir panoro pakalbėti,
Ką jie valgo pažiūrėti,
Kokia jiems gardi žolė,
Kopūstėliai gan žali.
Tas pats miškas ir upelis,
Atsigerti visi gali,
Medžio palenkta šaka, –
Graužk, kiek lenda, – visada…
Kai į gylį jis šuoliavo
Rudą mešką pasigavo,
Ši pasiūlė pauogauti,
Žemuogių dar paskanauti…
Susigrizbo kiškis pilkius,
Kaip geriau jai atsikirtus:
„Letenom nesugraibysim,
Raus avietės, pasirinksim.’’
Meška kraipo rudą galvą:
„Toks mažutis, viską valgo,
O kodėl vis žvairai
Žvalgosi?’’
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą