Glaistau
prisiminimus,
Kaip
šokoladinį sūrelį,
Saldu,
saldu,
Nors
rūkas prieš akis,
Gal
jau saulėlydis
Ant
mano kelio,
Šešėlis
būna baltas
Praeities...
Ir
man, ir tau –
Vienodas
takas,
Kai
pabarstai smiltis,
Eini,
tarsi į dangų,
O
žiūri į žemę,
Kurioje
dygsta
Smilgos
žalios,
Ant
jų vėl atsitūpęs žiogas
Čirpina
melodiją
Iš
savo atminties...
Oi,
kaip būna gera,
Kada
turi kažką,
Nors
juodos duonos trupinį
Iš
savo praeities.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą