Siesartis
Mylėjau
savo mažą
Vaikystės
ežerėlį,
Elmiškį,
Kur
plaukiojau su antimis,
Pas
jį basa laksčiau,
Gulėdama
ant natūralaus smėlio
Ten
pirmą kartą
Savo
saulę pamačiau...
Mylėjau
ir didesnį ežerą,
Rubikių,
Kurį
užaugusi su valtimi
Ir
visą perplaukiau,
Visas
salas ten aplankiau,
Su
savo mylimuoju
Meškeriojau
ir prisiminiau,
Kaip
jis ten pirmą kartą pabučiavo
Ir
uždainavo net gyvybė
Iš
dangus...
Lankiau
ir tolimus kraštus,
Kur
ežerai – kaip mūsų marios,
Ir
vandenyną pamačiau,
Dabar
prisiglaudžiau
Prie
Lietuvos kalvelių,
Pro
miško plotą pažiūrėjau
Į
tyrus vandenis,
Kur
plaukioja antelės,
Baltos
gulbės peri,
Ramiausiai
užmigau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą