Žiedynų kaita

Pavasarį stebiu,

Kaip keičiasi žiedynai,

O rudenėjant – lapai

Ir darosi taip ilgu,

Kažko graudu jau neapsakomai.

Mažieji laukia

Dar metų kaitos,

Svajoja, kuo gi bus užaugę,

Paskui pažiūri kiek aukščiau,

Alyvų žieduose įvairiaspalviuose

Sau ieško laimės...

Vėjas siūbuoja šakeles,

Barsto nuo jų ir žiedlapių kupstus, –

Po klevu – gelsva žemė,

O po ieva – taip balta.

Alyvų žiedų kekės

Džiūsta pamažu,

Lyg klaustų, ar nešalta.

Kaštono žvakės renka spindulius,

Kur bręsta burbulai,

Nukris su lapais,

Rudenį pageltusiais...

Vaikeli, jeigu viską pamatei,

Esi subrendęs.

Žiema artėja mums staiga,

Tik medžiai visą savo amžių auga,

O mūsų laikas to neklausia...