Pamilusių
niekas neklausia,
Kam
reikalinga saulė,
Ji
šildo ir vilioja
Pakelti
aukštyn galvą,
Kur
debesėliai, skrenda paukščiai
Ir
naktį mirga žvaigždės...
Jos
įkvepia svajonę,
Kad
meilė – amžina,
Jinai
– neblėstanti žvaigždė,
Nes
ji pratęs gyvenimą,
Vaikų
vaikams papasakos,
Kaip
jų tėvai gyveno,
Apie
ką svajojo...
Meilė
nepanaši į nieką, –
Ji
pati, kaip saulė
Ir
ašara dangaus delne,
Giliai
į sielą smenga,
Savo
pėdsaką palieka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą