Penkialapė svajonė

Kas sujuda po širdimi,

Pirmoji motina išgirsta,

Kas sukrebžda lopšy,

Paprašo naktį maisto

Iš motinos, kuri arčiausiai,

Tuoj pat prabudusi

Priglaudžia prie krūtinės

Ir kalbina, kad tik neverktų.

Nežino mažas, kas už durų,

Kas jo už lango laukia,

O vėjas judina alyvos šaką,

Ant kurios žydi penkialapis,

Taip motina tik jaučia

Ir apie ateitį pamano...

Sūpuoja ir myluoja mažą

Ir visi pakalbina...

Kaip dar gera suptis

Ant tėvelio rankų,-

Močiutei - jis dabar jauniausias.