Kaip
gera, kai yra
Kam
„labas“ pasakyti
Neperžengus
per slenkstį
Ankstų
rytą.
Kai
girdisi, varnėnas neša
Jau
savo vaikams,
Kurie
jau išsižioję laukia slieko...
Visi
mes laukiame kažko,
Kad
sotį jaustume
Burnoje
ir sieloje,
Turėtume
nors vieną,
Kas
mus išklausytų.
Kelis
kartus per dieną
Vis
pamąstau apie visus,
Nes
mano mintys – paukščiai,
Skrisdamos
prie inkilų,
Jums
gero linki.
Žinau,
kad ir tu budi,
Kad
vis kas vakarą laiku
„Labanakt“ pasakytume.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą