Kai
naktys būna ilgos,
Pasikalbu
su savimi,
Kas
lieka...
Visko
šiandien pasiilgau –
Aušros
ir saulės,
Kito
ryto,
Kad
vėl galėčiau tave pamatyti.
Paglostau
medį,
Bet
jis savaip žavus,
O
tavo plaukuose – dangus žvaigždėtas,
Net
pavadinimus jaučiu –
Jupiteris,
Venera...
Vienas
– stiprus,
Kaip
tavo rankos – tikras plienas,
O
širdyje jautrus,
Tiktai
lemtis neleidžia
Meilės
nakčiai,
Kiekvienas
sau paliekame kas dieną
Patylėti...
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą