Visiems
juk tenka kažkada
Pabūti
netekty dėl artimo,
Žiūrėti
ir į nieko jau nesakantį,
Ligos
prispaustą patale,
Kalbėti
tylią maldą,
Kad
būtų kiek lengviau
Skausmą
pakelti.
Pasišventimas
– tai tokia malda,
Kurios
ir ne kiekvienas
Gali
sau jau leisti,
Kol
nežinai savo jėgų,
Ar
vienas begalėsi
Naktį
be sapnų pakelti.
Budėjimas,
slauga,
Kai
lieki vienu du
Su
mintimis, kad neilgai
Ir
tau gyventi...
Pasišventimas
– kito skausmą
Sau
priimti ir su juo naktis,
Ilgas
dienas praleisti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą