Mažos gėlės

Mažytės gėlės

Sodinamos pakraščiuose,

Nors vis atsiduria prie tako,

Praeidami pasaugo,

Kad neužmintų jų,

Bet pasitaiko...

Kol mažas, saugomas,

Bet žydintis pavasarį

Traukia visų akis,

Kol neskina...

Nuskins jas vasarą

Saulės ranka

Ir pasodins ten kitą,

Labai gražią,

Kad pasidžiaugtų ja dangus

Ir vėjas atsigręžęs...

Kai antrąkart pražysta,

Būna jau ruduo,

Šalna jų lapelius pagražina,

Bet laikas – toks jau trumpas...

Po žiemos skara

Šaltis jas nuskina neatsiprašęs...