Visi
vaikučiai gražūs,
Bet
mano – pats gražiausias,
Net
mato naktimis ir lesa,
Ką
atneša mama ir tėtis.
Kol
dar spygliai – ne plunksnos,
Po
jais pūkai nusėdę,
Švelnus, kaip pienės pūkas,
Priglaudi
prie krūtinės,
Pasikalbam,
kaip didelis.
Jau
gerai skaito, rašo,
Mokykla
– rudenėjant,
Galbūt jis bus mokslinčius,
Nes
aš gi jį perėjau.
Vieni
vaikai – į mamą,
Kiti
– daugiau į tėtį,
Paaugę
kanapėti.
Visų
vaikučiai gražūs,
Bet
savieji – gražiausi
Pilkajai
pelėdai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą