Poezija
– pavasaris,
Nors
apdainuoju ir visus metus,
Kas
širdžiai gera
Ir
graudu, bet miela:
Savo
atsiminimus,
Nes
praeitis ilgesnė
Jau
už ateitį,
Ją
priešaky sutikdama
Nusišypsau
lyg jaunai liepai.
POEZIJOS
PAVASARĮ pasveikinu
Stovėdama
ant savo liepto,
O
vėjas plaiksto garbanas,
Skubėti
liepia...
Poezija
– tai ritmas,
Einu
į kelią dar su juo,
Kol
jautrios basos kojos,
Gyvenimas
pakausto,
Uždeda
ir grandines,
Bet
nesustoju.
Poezija
– tai atgaiva,
Sielos
išpažintis,
Kas
liktų manyje,
Jeigu
sustočiau...
Einančiam
– rytojus.
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą