Buvo
laikas,
Kada
pienių vyną bitė gėrė,
O kas
liko, nešė dar į avilį,
Visos
pievos ir dirvonai
Taip
skaniai kvepėjo,
Kad
galva apsvaigo
Mums
abiems...
Buvo
laikas,
Kada
ryte saulė kėlė,
Skrido
bitės tik iš avilių,
Grįžo
nešinos vilčių,
Kol
liūtys neužėjo,
Prisipildyti
midaus į korius,
Gerti
pienių vyną,
Kaip
ir mes, kartu...
Buvo
laikas,
Kai
nepastebėjau bitės,
Ji taip skaudžiai gėlė,
Kad
dabar vis skauda blaivią galvą
Ir be
jokių pagirių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą